
Lío ida liu husi família hotu-hotu
Ema Hahan Tais
Iha aldeia sira iha Timor-Leste laran, feto sira hahan tais iha tear hodi uza téknika ne'ebé pasa husi jerasaun ba jerasaun. Munisípiu ida-idak iha padraun rasik: motif geométriku bold ne'ebé konta istória kona-ba asendénsia, estatutu, no pertensimentu. Tais ida bele husik fulan barak atu kompletu, no serimónia, kazamentu, ka okaziaun estadu la kompletu sein tais ida.
Tais la'ós deit téxtil. Nia mak moeda sosiál Timor-oan nia moris. Moris foun, kazamentu, fúnerál, serimónia paz: ida-idak presiza tais ho kór no padraun espesífiku, hahan atu kodifika relasaun entre ema ne'ebé fó no ema ne'ebé simu. Bainhira família mane joven nian fó tais ba família feto noiva, téxtil ne'e lori pezu husi aliansa entre liñajen.
Munisípiu ida-idak iha Timor-Leste iha padraun no kór úniku. Tais Oekusi nian iha kór mean kle'an no mutin ho motif geométriku diamante. Lospalos iha leste prefere risca luan ho figura kuda no lafaek. Tais Suai nian koñesidu ho margen padraun komplikadu ne'ebé bele husik feto ida hahan fulan barak.
Tear ne'e simples: sticks balun, sintura ida, no isin tisedór nian hanesan tensaun. Maibé rezultadu la'ós simples. Tisedór di'ak liu lori koñesimentu enciklopédiku kona-ba motif atus, ida-idak ho naran no signifikadu. Padraun balun sagrádu no de'it bele hahan husi feto husi família balun.
Ohin loron, hahan tais hasoru presaun husi modernidade. Feto joven dala barak prefere servisu ho saláriu duke disiplina neneik husi tear. Maibé kooperativa no organizasaun kulturál servisu atu preserva no promove artezanátu ne'e. Iha Díli, Merkadu Tais mak fatin di'ak liu atu sosa diretamente husi tisedór, no operadór tur balun oferese vizita ba suku atu haree prosesu husi algodaun fini to'o téxtil.
